24 val. arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas

2017-05-04

Kad optimalus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 120/80 mmHg, žinome. Tačiau kas nutinka mūsų organizmui, kai šie skaičiai kinta? Kokie pavojai slypi esant padidėjusiam sistoliniam (viršutinis) ar diastoliniam (apatinis) kraujo spaudimui? Šių rodmenų kitimo aspektus aptariame su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikų doc. Eugenija Audrone Statkevičiene.

Ką reiškia padidėjęs AKS?
Paprastai žmogus savo kraujospūdžio nejaučia: nei normalaus, nei padidėjusio. Kai AKS padidėja, širdis su padidėjusiu spaudimu stumia kraują, ir širdies raumuo pradeda storėti. Tuo tarpu mūsų kraujagyslės įpratusios prie normalaus širdies storio, ir joms darosi per sunku išmaitinti sustorėjusį širdies raumenį. Iš kitos pusės, padidėjęs AKS veikia ir inkstų, smegenų kraujotaką, nes juose ima gamintis medžiagos, kurios papildomai didina ir taip padidėjusį AKS. Kai kraujas su dideliu spaudimu patenka į smegenis, gali įplyšti smegenų kraujagyslės, ištikti insultas. Jeigu padidėjusio AKS neatlaiko inkstų kraujagyslės, gali išsivystyti inkstų, jeigu širdies – širdies infarktai, taip pat gali vystytis akių pažeidimai. Taigi kraujospūdis, kaip nežinomas priešas, pavojingas ne savo dydžiu, o tuo, kad žaloja visus mūsų organus.

Kokiomis ligomis sergant reikia ypač stebėti AKS pokyčius?
Sergantiesiems cukriniu diabetu (CD) AKS ribos turi būti mažesnės. Pvz., nebus didelė bėda, jeigu jaunam žmogui AKS bus 139/89 mmHg, tačiau sergančiajam CD būtina siekti mažesnio AKS.

Kokie AKS pokyčiai nulemti amžiaus?
Bėgant metams, AKS kinta, nes kraujagyslės darosi standesnės. Dėl to vyresniems kaip 50 m. amžiaus žmonėms sistolinis kraujospūdis didėja, vystosi vadinamoji sistolinė hipertenzija. Tuo tarpu diastolinis kraujospūdis dėl tos pačios priežasties mažėja.
Per pastaruosius metus mokslininkai priėjo prie išvados, kad ir vyresniajame amžiuje AKS reikia koreguoti ir stengtis sumažinti iki jaunystėje buvusio AKS dydžio.
Kas vyksta, kai didėja sistolinis spaudimas?
Sistolinis spaudimas didėja veikiant nerviniams stresams ir kintant kraujagyslių elastingumui. Bėgant metams, ne tik žyla plaukai ir ryškėja raukšlės, bet ir ant kraujagyslių sienelių kaupiasi kalkės, jos praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išmeta kraują į aortą, kuri jau nebegali pamažu „nuleisti“ kraujo į visus organus. Todėl kraujas staigiai patenka į kraujagysles. Būtent staigūs spaudimo kritimai bei pakilimai ir yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas.

Kas vyksta, kai diastolinis spaudimas yra aukštas?
Jeigu diastolinis spaudimas aukštas, tai netiesiogiai rodo, kad dėl to kaltos susiaurėjusios ar neelastingos kraujagyslės, inkstų ar kitų organų pažeidimai. Praktika rodo, kad, jeigu diastolinis spaudimas siekia 130 mmHg ir daugiau, pacientas serga inkstų liga. Taip pat dėl padidėjusio diastolinio spaudimo gali būti kaltas ir, pvz., auglys antinksčiuose arba galvos smegenų kraujagyslių patologija.

Ar gali žmogus pajausti spaudimo pakitimus?
Pajausti labai sunku, nes, esant padidėjusiam AKS, smegenyse gaminasi medžiagos, kurios sukelia džiugesį, gerą nuotaiką, ir žmogus visiškai nejaučia, kad yra nesveikas. Be to, AKS didėja palaipsniui, žmogaus organizmas prie to pripranta. Todėl daugelis žmonių iki pakliūdami į ligoninę net nežino, kad jų AKS padidėjęs. Todėl visiems rekomenduočiau turėti AKS matavimo aparatą.
Esant optimaliam AKS (120/80 mmHg), skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo yra 40 mmHg. Kas nutinka, kai šis skirtumas didėja? Ar jis gali siekti 100 mmHg ir daugiau?
Jeigu skirtumas tarp spaudimo rodmenų yra labai didelis, pvz., 80–100 mmHg, to priežastis gali būti širdies patologija, pvz., širdies vožtuvų pažeidimas ar kt. Esant normaliam širdies darbui, kraujas iš kairiojo skilvelio turėtų patekti į aortą ir pasiskirstyti po visą organizmą. Kai širdies vožtuvai pažeisti, kraujas teka atgal į prieširdį ir į aortą nepatenka. Dėl to sistolinis spaudimas gali būti labai aukštas, o diastolinis arti normos. Kadangi smulkiosios arterijos sudaro labai didelį tinklą, dėl kokių nors priežasčių susitraukus jų raumenims, labai pasunkėja širdies darbas, o jei tai trunka ilgai, ima trikti normali vidaus organų veikla. Dėl minėtų priežasčių diastolinio spaudimo padidėjimas laikomas pavojingesniu nei sistolinio spaudimo padidėjimas.
Koks AKS variantas pats blogiausias?
Pats blogiausias variantas, kada sistolinis spaudimas arti normos, o diastolinis apie 100 mmHg, t.y. kai AKS yra 120/100 mmHg. Žmogus labai sunkiai pakelia mažą AKS skaičių skirtumą, nes tokiu atveju smegenys nespėja prisisotinti deguonies ir maisto medžiagomis, dėl to žmogaus savijauta būna labai bloga, daug blogesnė negu esant aukštam AKS. Pacientas jaučia galvos skausmus, svaigimą, nerimą, bendra savijauta būna labai prasta.

Mes, „SENOJO BOKŠTO“ KLINIKA gydytojai kardiologai, patariame Šiaulių krašto žmonėms, jau šiandien kreiptis į mus ir pasitikrinti savo kraujo spaudimą jį fiksuojant visą parą.

Centre konsultuoja gydytojai kardiologai:

m. dr. Nerijus MISONIS (VUL Santariškių klinikos)

Vilmantas SMALINSKAS

Virginija EŽERSKIENĖ

Nomeda ADOMAITIENĖ