Veloergometrijos tyrimas

Veloergometrija (VEM)  – tai specialiu medicininiu dviračiu atliekamas tyrimas, registruojant elektrokardiogramą, sekant pulso dažnį, matuojant arterinį kraujo spaudimą,vertinant bendrą tiriamojo būklę, duodant tiksliai dozuotą standartizuotą krūvį širdžiai.

Veloergometrija  padeda nustatyti širdies  ritmo ir laidumo sutrikimus, įvertinti funkcinę organizmo būklę, jo fizinį pajėgumą ir darbingumą, numatyti reikiamą reabilitacinį gydymą, įvertinti gydymo (vaistais,operacija) ir reabilitacijos veiksmingumą.

Ištrauka iš mokslinės literatūros

Dozuoto fizinio krūvio mėginiai padeda diagnozuoti koronarinį nepakankamumą, įvertinti koronarinės kraujotakos rezervą ir sergančiųjų IŠL funkcinę būklę (nustatyti individualią fizinio krūvio toleranciją), išaiškinti latentinius ritmo ir laidumo sutrikimus. Šis tyrimas griežtai standartizuotas (indikacijos, kontraindikacijos, atlikimo metodika ir duomenų įvertinimas) atliekamas kontroliuojant gydytojui.

VEM indikacijos:

I. Diagnozei patikslinti:

1) kai yra netipinis skausmo sindromas;

2) kai

yra netipiniai EKG pakitimai ramybės metu arba tipiniai EKG pakitimai be skausmo sindromo.

II. Sergantiesiems išemine širdies liga:

1) funkcinei būklei nustatyti;

2) gydymo (reabilitacijos po MI) efektyvumui įvertinti;

3) nustatyti IŠL sunkumą (riziką) bei prognozę.

VEM kontraindikacijos:

I. Ab

soliučios:

1) ūminis miokardo infarktas (ūminė fazė);

2) progresuojanti stenokardija (nestabili krūtinės angina);

3) gresiančios trombų embolijos (tromboflebitai, širdies aneurizma arba prieširdžių virpėjimas, jei buvusi embolizacija);

4) grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (politopinės, ankstyvos, grupinės skilvelinės ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, tachisistolinis prieširdžių virpėjimas);

5) II-IIIo AV blokada;

6) ryški arterinė hipertenzija;

7) stazinis širdies nepakankamumas (N II B);

8) ryškus pulmoninis nepakankamumas;

9) ūminės gretutinės ligos.

II. Reliatyvios:

1) aortos angos stenozė;

2) hipertrofinė kardiomiopatija;

3) širdies aneurizma;

4) supraventrikulinės aritmijos, intraskilvelinio laidumo sutrikimai;

5) polinkis į kolaptoidines reakcijas;

6) ryškūs metabolizmo sutrikimai (tireotoksikozė, diabetas, nutukimas, kepenų ir inkstų nepakankamumas);

7) judėjimo ir atramos aparato patologiniai pažeidimai;

8) ryškūs elektrolitų balanso sutrikimai;

9) paciento amžius (75 m. ir daugiau).

Pasiruošimas VEM:

1) vieną savaitę prieš tyrimą nevartoti širdį veikiančių glikozidų; dvi dienas prieš tyrimą – b blokatorių, antiaritminių medikamentų, diuretikų;

2) 12-24 val. iki tyrimo nevartoti prolonguoto veikimo nitritų, 30 min. – nitroglicerino;

3) 2 val. iki tyrimo nevalgyti, nerūkyti.