fbpx

Gastroskopija ir kolonoskopija su nejautra – saugios procedūros be nemalonių pojūčių

2022-07-05

Gastroskopija ir kolonoskopija su nejautra – saugios procedūros be nemalonių pojūčių

Endoskopiniai tyrimai padeda gydytojui gastroenterologui ne tik nustatyti diagnozę, bet ir tiksliai įvertinti skrandžio ar žarnyno patologiją, gydymo efektyvumą, todėl yra labai svarbūs. Deja, daugelis žmonių jų vengia dažnai vien dėl nepagrįstų mitų ir dėl to net jausdami simptomus ilgą laiką delsia kreiptis pagalbos į specialistus. Tai didina virškinimo sistemos ligų komplikacijų ir pavojingų gyvybei būklių riziką, pablogina sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad kas dešimtas pasaulio gyventojas kenčia nuo virškinimo sutrikimų. Dažniausiai jie pasireiškia skausmu skrandžio srityje, pilnumo pojūčiu, rėmens graužimu, pilvo pūtimu, pykinimu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Daugelis šių negalavimų nesureikšmina ir įvardija juos kaip „jautrų skrandį“. Tačiau taip gali pasireikšti įvairios ligos. Jas nustatyti gali tik gydytojas gastroenterologas. To nepadarius, jos gali tapti lėtinėmis.

Gastroskopija ir kolonoskopija dažniausiai skiriamos nustačius ar įtariant stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos erozijas ar opas, gastritą, storosios žarnos polipus, divertikulus ar uždegimines žarnų ligas bei onkologinius susirgimus. Nors šios procedūros sukelia nemalonius pojūčius, kai kurie asmenys jas gerai toleruoja, o pasitelkus nuskausminančius preparatus diskomfortas paprastai sumažėja iki minimumo.

Dėl to visai nebereikia jaudintis pasirinkus šiuos endoskopinius tyrimus atlikti taikant bendrąją intraveninę nejautrą. Nuo šiol tokią galimybę turi ir Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos pacientai. Anksčiau šioje gydymo įstaigoje jie buvo atliekami tik su vietine ryklės nejautra purškiant lidokainą ir leidžiant nuskausminamuosius kolonoskopijos metu, tačiau dabar klinikoje gastroskopija ir kolonoskopija jau atliekama pacientą trumpam užmigdžius.

„Daugelis gastroskopijos bijo, nors nei karto nėra šio tyrimo atlikę, o jį toleruoja puikiai. Dalis žmonių turi išreikštą vėmimo refleksą ir gastroskopijos metu jaučiasi blogai, tai tampa nemalonia patirtimi ir apsunkina apžiūrą. Skausmo lygis kolonoskopijos metu priklauso nuo individualaus jautrumo skausmui, žarnyno anatomijos, buvusių operacijų, žarnyno sąaugų“, – aiškina Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė.

Pasak gydytojos gastroenterologės, gastroskopijos ir kolonoskopijos metu intraveninė nejautra trunka vos keletą minučių, kadangi vaistai veikia trumpai, beveik nėra šalutinių reiškinių. Pacientas užmiega ir nei atliekant procedūrą, nei jai pasibaigus nejaučia jokių nemalonių pojūčių. Šie tyrimai yra saugūs, kadangi vyksta dalyvaujant gydytojui anesteziologui – reanimatologui, kuris visos procedūros metu ir kurį laiką po jos stebi paciento būklę.

Ypač patogu, kad kai taikoma nejautra esant platesnio ištyrimo poreikiui šiuos abu endoskopinius tyrimus galima atlikti vienu metu. Tai leidžia sutaupyti daug laiko: išvengiama dvigubos gaišaties pasiruošimui, nereikia du kartus vykti į gydymo įstaigą. Kadangi į procedūras su nejautra reikia atvykti su lydinčiu asmeniu, žymiai paprasčiau susiderinti, kas iš artimųjų galės su jumis kurį laiką pabūti, kai atsigausite po nejautros.

Endoskopiniams tyrimams taikant bendrą nejautrą jokio ypatingo pasiruošimo nereikia, ruošiamasi kaip ir procedūrai be nejautros. Prieš gastroskopiją, kurios metu per burną įvestu prietaisu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna, reikia būti nevalgius ir negėrus apie 6 val. Kai kurių pacientų skrandžio veikla lėtesnė, todėl idealu, kai atvykstama tyrimui nevalgius ir negėrus nuo pat nuo ryto. Nedideliu kiekiu vandens ryte galima užgerti tik būtinus vaistus.
Prieš kolonoskopiją – storosios žarnos būklės ir gleivinės apžiūrą specialiu į ją įvestu prietaisu – reikalingas išankstinis žarnyno paruošimas. Dieną prieš tyrimą reikia nevalgyti, naudoti specialius geriamuosius tirpalus, paskirtus gydytojo, griežtai laikantis jo nurodytų instrukcijų. Jei pacientas nuolatos naudoja kraujo krešumą veikiančius vaistus, įvertinus galimą trombozės riziką, rekomenduojama apie savaitę prieš tyrimą jų atsisakyti.

„Vieni pacientai linkę rūpintis savo sveikata ir atvyksta pasitikrinti neturėdami didesnių nusiskundimų, kiti kreipiasi, kai jaučia simptomus, kurie trikdo kasdieninę veiklą, blogina gyvenimo kokybę, kelia nerimą. Kai kurie ilgą laiką jaučiasi blogai, tačiau tai ignoruoja, arba dėl tam tikrų priežasčių, iš kurių vieną pagrindinių yra baimė, vengia konsultuotis. Deja, jie dažnai patenka tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių, kai liga užleista ir pasireiškia ūmiu kraujavimu, opos perforacija, žarnyno nepraeinamumu. Tuomet neretai žmonės išgirsta sunkios ligos diagnozę“, – įspėja Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė.
Jaunesniems pacientams gastroskopija rekomenduojama, jei taikomas gydymas neefektyvus arba atsiradus pavojingų simptomų – sutrikus rijimui, prasidėjus kraujavimui, be priežasties krentant svoriui. Taip pat tiems, kurių artimi giminaičiai, šeimos nariai sirgo onkologinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis. Prireikus atliekama biopsija – audinių dalis paimama tyrimui.

Kolonoskopiją profilaktiškai reikėtų atlikti visiems vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims, nustačius teigiamą slapto kraujavimo išmatose testą. Šis tyrimas reikalingas ir tais atvejais, kai ieškoma pilvo skausmų, viduriavimo, kraujavimo iš virškinamojo trakto priežasčių, stebėjimui ir sekimui sergant onkologinėmis ligomis. Jo metu taip pat gali būti atliekamos kai kurios gydomosios procedūros, pavyzdžiui, šalinami polipai.

REGISTRACIJA (gydytojai specialistai)

Jūsų laiškas buvo sėkmingai išsiųstas!
Užpildykite privalomus laukus*