Nemažai žmonių iki koronaviruso pandemijos nė karto nebuvo lankęsi pas gydytoją pulmonologą, o kai kurie net nežinojo, kokias ligas jis gydo. Dabar situacija pasikeitė iš esmės: didelė dalis užsikrėtusiųjų COVID-19 persirgo ir plaučių uždegimu, patyrė įvairius plaučių pažeidimus, kai kurie liko visam gyvenimu. Todėl jiems jau teko ir ateityje dar ne kartą teks praverti gydytojo pulmonologo kabineto duris. Kartu ši patirtis skatina visus mus labiau rūpintis savo plaučiais, suprasti, kaip svarbu tam tikru periodiškumu juos pasitikrinti profilaktiškai.

Plaučiai iš kitų organų išsiskiria tuo, kad nuolatos kontaktuoja su mus supančia aplinka ir yra jai jautrūs. O toje aplinkoje yra visko: cirkuliuoja milijonai mikroorganizmų, tarp jų ir įvairiausių infekcijų sukėlėjų, žalingos, toksiškos medžiagos, kuriomis užterštas oras lauke ir patalpų viduje, tiek darbe, tiek namuose. Rūkalių kvėpavimo sistemą žaloja tabakas, jį rūkant išsiskiriančios medžiagos nusėda ir pasyviai rūkančiųjų plaučiuose. Visi šie rizikos veiksniai gali juos pažeisti, todėl turime būti budrūs, įspėja specialistai.

Daugelis plaučių ligų pradinėse stadijose nepasireiškia jokiais simptomais ir dažnai yra pražiūrimos. Gydytojai pulmonologai, kalbėdami apie profilaktinius plaučių patikrinimus išskiria dvi pacientų grupes – sveikus ir rūkančius arba dirbančius pavojingoje, užterštoje aplinkoje. Pirmieji turėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu, jei neaiškus kosulys ar kiti simptomai, susiję su kvėpavimo sistemos veikla, tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius. Minėtų rizikos grupių asmenys turi tikrintis periodiškai, bent kartą per metus.
Tie, kurie sirgo COVID-19 infekcija turėtų žinoti, kad net tada, kai ligos forma nebuvo labai sunki, plaučių uždegimas buvo besimptomis ir po kelių mėnesių gali jausti silpnumą, nuovargį, prakaitavimą, susilpnėjusią kvėpavimo funkciją. Po sunkaus plaučių uždegimo šie simptomai gali varginti iki pusės metų, po respiracinio distreso sindromo, kuris pasireiškia kvėpavimo nepakankamumu, iki metų. Kuo ilgiau truko liga, tuo ilgesnis laiko tarpas būtinas plaučiams regeneruoti. Norint, kad jie greičiau atsistatytų, verta pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.

Gydytojas pulmonologas tokiems pacientams pirmiausiai paklauso plaučius ir atlieka plaučių rentgenogramą, o užfiksavęs tam tikrus pokyčius juose gali skirti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją su intraveniniu kontrastavimu. Papildomai, diagnozei patikslinti, gali būti daroma ir spirograma (įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekio matavimas), dujų difuzijos, plaučių tūrio, kvėpavimo raumenų jėgos matavimo tyrimai, šešių minučių ėjimo mėginys, plaučių audinio biopsija ir kiti. Prireikus konsultuojamasi ir su kitų sričių specialistais.
Stebima tendencija, kad tiriant besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba jau šia liga persirgusius pacientus, skiriant jiems krūtinės ląstos rentgeno tyrimą arba kompiuterinę tomografiją, kad pamatytų, kaip liga pažeidė plaučius, gydytojai pulmonologai neretai aptinka ir kitų plaučių ligų, kurių požymių sergantysis dar nejaučia. Pavyzdžiui, plaučių emfizemą, bronchektazes (bronchų išsiplėtimus), plaučių emboliją ar plaučių vėžį. Tai leidžia jas nustatyti anksčiau ir laiku pradėti gydyti, tokiu būdu išvengiama pavojingų komplikacijų ir mirčių.
Plaučių emfizema – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių plaučių ligų, kuri pasireiškia padidėjusiu plaučių audinio oringumu sunykus alveolių struktūroms ir išsiplėtus oro erdvėms. Dėl to plaučiai išsipučia, sumažėja įkvėpimo talpa, tai sukelia dusulį, kosulį, organizmui ima trūkti deguonies. Kartu sutrinka bronchų sekreto pasišalinimas ir jie užsikemša, o galiausiai negrįžtamai išsiplečia. Dėl to kvėpavimo takuose kaupiasi bakterijos, virusai, kartojais plaučių uždegimai. Ilgainiui atsiranda negrįžtamų anatominių pažeidimų.

Itin pavojinga plaučių embolija. Kai giliosiose kojų ar rankų venose venose dėl tam tikrų priežasčių – kraujagyslių sienelių pažeidimų, padidėjus kraujo krešumui, dėl kraujo sąstovio susidaro kraujo krešuliai, jie gali atitrūkti, nukeliauti į plaučius. Jeigu yra dideli ir neištirpsta savaime, užkemša plaučių arteriją. Dėl to plaučiai nebegauna kraujo ir nebegali tinkamai funkcionuoti. Žmogus dūsta, kosėja, gali netekti sąmonės, prasideda plaučių nepakankamumas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, dažnai baigiasi mirtimi nepraėjus nė valandai.
Nerimą kelia tai, kad plaučių vėžio Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje, kasmet jis nustatomas maždaug 1,5 tūkst. šalies gyventojų ir dažniausiai diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje. Sergant šia plaučių audinio onkologine liga plaučiuose iš pakitusių piktybinių ląstelių formuojasi augliai, o po kurio laiko, šioms ląstelėms pradėjus nevaldomai daugintis, jos išplinta po visą organizmą. Deja, simptomai daugeliu atvejų pasireiškia tik tada, kai būna pažeisti kiti organai, be to, pacientai yra linkę juos ignoruoti – nekreipia dėmesio į užsitęsusį kosulį, dusulį.

Dėl padidėjusio pacientų, persirgusių koronavirusu srauto, pas gydytojus pulmonologus poliklinikose ir kitose pirminės sveikatos priežiūros centruose šiuo metu patekti sunkiau. Gali tekti palūkėti kelias savaites ar mėnesius. Šiaulių miesto ir regiono gyventojai gali kreiptis į Šiaulių „Senojo bokšto“ kliniką, kurioje neseniai pradėjo dirbti patyrusi gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė. Šioje įstaigoje eilių nėra, užsiregistravę pas šią specialistę galėsite patekti artimiausiomis dienomis. Ji paskirs reikiamus tyrimus, nustačiusi pakitimus, diagnozuos ligą, išsiaiškins jos priežastis ir tik po to skirs gydymą.