fbpx

Vaikų alergijos maistui: augimo tempai ir komplikacijų dažnis – gąsdinantys

2021-07-01

Pasaulyje daugėja vaikų, alergiškų tam tikriems maisto produktams. Nerimą kelia augantis sunkių šios alergijos formų – gyvybei pavojingų alerginių reakcijų skaičius. Jų galima išvengti laiku diagnozavus ligą, tad nedelskite ieškoti pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas alergiškas maistui, gydytojas vaikų alergologas padės išsiaiškinti, kas tą alergiją sukelia, kad be reikalo nereikėtų atsisakyti mėgstamo maisto, skirs gydymą, patars, kaip apsisaugoti nuo komplikacijų, kaip joms ištikus suteikti pirmąją pagalbą. Mažųjų pacientų ir jų tėvų gyvenimas gerokai palengvės.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad Europoje maisto alergenai lemia 35-57 proc. anafilaksinio šoko, ūmios organizmo reakcijos į alergeną atvejų vaikams, o mirtingumas nuo jų siekia net 25 proc. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį taip pat smarkiai padaugėjo maisto alergijų tarp vaikų. Be to, jie tampa alergiški maistui būdami vis mažesni, dar kūdikystėje, ši liga nustatoma 6‒8 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus ir dažniausiai sukelia anafilaksinę reakciją.

Ryškėja dar viena tendencija: anksčiau žymiai rečiau pasitaikydavo, kad vaikas būtų alergiškas daugeliui produktų, dažniausiai būdavo nustatoma alergija tik vienam ar dviem. Dabar mažieji pacientai gali būti alergiški ir penkiems, ir dar daugiau. Mūsų šalyje minėtos amžiaus grupės vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno produktams. Kiti dažniausiai netoleruojami produktai yra kiaušiniai, kviečiai, žemės ir kiti riešutai, žuvis, vėžiagyviai, soja.

Daugėja alerginių reakcijų, kurias sukelia egzotiški vaisiai – kiviai,  papajos, persikai, įvairios sėklos (saulėgrąžų, sezamo, aguonų, rapso), salieras. Neseniai JAV Maisto ir vaistų administracija sezamą įtraukė į dažniausiai sukeliančių alergijas maisto produktų sąrašą. Kai kurios šalys į šį sąrašą įtraukia ir braškes, citrusinius vaisius, garstyčias. Ištirta, kad žmonės gali būti alergiški net 120 maisto produktų, tarp jų net ir mėsai, tik tokie atvejai reti.

Alergijos maisto produktams kaip ir kitos alerginės ligos yra paveldimos, nustatyti tam tikri genai, lemiantys šį polinkį. Tačiau jei tėvai alergiški, vaikas nebūtinai irgi toks bus, nes šie genai gali ir nepasireikšti. Manoma, kad įtakos turi ir pernelyg didelė švara, kai imuninė sistema nesusiduria su infekcijomis, ima stipriau reaguoti į kitus faktorius, pavyzdžiui, į tam tikrus maisto produktus. Maisto alergijos siejamos ir su vitamino D trūkumu, modifikuotu maistu, tačiau mokslinių įrodymų šioms teorijoms pagrįsti nepakanka.

Gydytoja vaikų alergologė  Regina Mačiulienė pabrėžia, kad svarbu kreiptis į specialistus kuo anksčiau, kai tik atsiranda įtarimą keliančių simptomų. Dažniausiai alergija maistui pasireiškia odos sudirgimu, paraudimu, atsiranda niežinčių bėrimų. Reikia atkreipti dėmesį ir į virškinimo sutrikimus, ypač jei vaiką dažnai pykina, jis vemia, viduriuoja ar viduriai užkietėja. Šie sutrikimai išvargina – mažieji tampa irzlūs, blogiau miega, prasčiau mokosi. Vargsta ir tėvai.

Anafilaksinį šoką galima įtarti esant dilgėliniam kūno bėrimui, patinus vokams, ausims, plaštakoms, prasidėjus kosuliui, dusuliui, pilvo skausmui, vėmimui. Gali nukristi kraujo spaudimas, sutrikti kvėpavimas, pacientas suglemba, praranda sąmonę, o nesuteikus pagalbos laiku gali mirti, įspėja R. Mačiulienė. Tokia reakcija pasireiškia staiga, praėjus vos kelioms minutėms po valgio, arba gali užtrukti iki poros valandų ar ilgiau. Tėvai turėtų žinoti, kad šią reakciją gali sukelti ne tik suvalgytas nedidelis produkto kiekis, bet ir jo kvapas, odos kontaktas.

Maisto alergiją diagnozuoti nėra paprasta, vieno tyrimo dažniausiai nepakanka. Gydytojas vaikų alergologas pacientams gali skirti odos dūrio, skarifikacinį, odos lopo testus. Taip pat laboratorinius kraujo, citologinius tyrimus, nustatyti specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus kraujo serume. Vaikai maisto alergiją gali išaugti, dažniausiai pienui, kiaušiniams, sojoms, kviečiams, todėl būtina tyrimus kartoti, kas pusę metų ar kas metus, kaip paskirs gydytojas vaikų alergologas. Alergija riešutams, žuviai, vėžiagyviams linkusi išlikti.

Nustačius diagnozę, išsiaiškinus, kuris maisto produktas alergizuoja, tereikia vengti alergeno, o kai kuriuos produktus termiškai apdoroti. Gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Taip pat reikia būti pasiruošus ūmioms reakcijoms, su savimi visuomet turėti pirmosios pagalbos priemonių. Gydytojas vaikų alergologas suteiks informaciją, kaip tokiais atvejais elgtis, išrašys vaistų, kurie ištikus anafilaksiniam šokui palaikys gyvybines funkcijas, kol atvyks greitoji pagalba.

REGISTRACIJA (gydytojai specialistai)

Jūsų laiškas buvo sėkmingai išsiųstas!
Užpildykite privalomus laukus*