Naujausi tyrimai atskleidžia, kad kas dešimtas pasaulio gyventojas kenčia nuo virškinimo sutrikimų. Dažniausiai jie pasireiškia skausmu skrandžio srityje, pilnumo pojūčiu, rėmens graužimu, pilvo pūtimu, pykinimu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Daugelis šių negalavimų nesureikšmina ir įvardija juos kaip „jautrų skrandį“. Tačiau taip gali pasireikšti įvairios ligos. Jas nustatyti gali tik gydytojas gastroenterologas. To nepadarius, jos gali tapti lėtinėmis, gresia komplikacijos ir pavojingos gyvybei būklės. Gera žinia – gydymą pradėjus  laiku, jis tikrai efektyvus. Tad kankintis ir laukti, kol nemalonūs simptomai praeis savaime, neverta.

Viena iš sunkiai išgydomų lėtinių virškinamojo trakto ligų – skrandžio opa taip pat gali prasidėti visai nekaltai. Pasak gydytojos gastroenterologės Akvilės Grikšienės, pirmasis jai būdingas simptomas yra skausmas po krūtinkauliu, atsirandantis pavalgius, praėjus valandai ar kelioms. Pacientai jį gali jausti ir kai skrandis tuščias, net naktį. Skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas,  svorio kritimas. Opos atsiranda tada, kai pažeidžiamas skrandžio gleivinę dengiantis apsauginis gleivių sluoksnis, ir dėl skrandžio rūgščių poveikio jo vidinėje sienelėje atsiveria žaizdelės. Tuo pačiu metu jų gali atsirasti ir dvylikapirštėje žarnoje, tai gana dažnas atvejis.

Dažniausiai pasitaikančios šios ligos priežastys yra Helicobacter pylori (H. Pylori) infekcija, kuria užsikrėtę apie du trečdaliai žmonių, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikos faktorius yra ir ilgalaikis stresas. Ligos negydant ar gydant netinkamai, nesilaikant gydytojų rekomendacijų, opa gali pradėti kraujuoti, gali prasidėti piktybiniai procesai, sukeliantys skrandžio vėžį, ar net įvykti jos perforacija. Kitaip tariant – žaizda prakiūra, o skrandžio turinys išsilieja į pilvo ertmę. Ši būklė pavojinga gyvybei, todėl ligoniui prireiks skubios operacijos. Po to laukia ilgas ir sudėtingas gydymas.

Bakterija H. Pylori gali sukelti ir kitą virškinimo sutrikimą – gastritą. Taip vadinamas skrandžio gleivinės uždegimas. Susirgus ji parausta, paburksta, gali atsirasti erozijų, procesui užsitęsus, nyksta rūgštį gaminančios liaukos, vystosi gleivinės atrofija. Ligos pradžioje požymiai paprastai nekelia susirūpinimo, nes jie panašūs į persivalgymo ar apsinuodijimo: atrodo, kad skrandis pilnas, net ir nedaug pavalgius, skauda pilvą, jaučiamas nemalonus skonis burnoje, pykina, sumažėja apetitas, gali prasidėti vėmimas. Ignoruojantys šiuos organizmo siunčiamus signalus rizikuoja susirgti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, vėžiu, aiškina gydytoja gastroenterologė A. Grikšienė.

Funkcinė dispepsija – taip pat virškinimo sistemos sutrikimas. Jam būdingas deginantis vidurinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas pavalgius: ankstyvas sotumas, pykinimas, pilvo pūtimas, pojūtis, kad nevirškina. Dėl šios ligos taip pat gali būti kalta H. Pylori infekcija. Užsikrėtus ja irgi gali varginti nemalonūs pojūčiai, tokie kaip skrandžio maudimas, deginimas po duobute, tuščio pilvo graužimas, dažnas raugėjimas, pykinimas, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, suprastėjęs apetitas. Kai jos koncentracija didesnė, gali prasidėti uždegiminiai procesai. Todėl išsitirti, ar nesate ja užsikrėtęs, pravartu kiekvienam, kuris jaučia minėtus negalavimus.

Akivaizdu, kad visų paminėtų ligų simptomai labai panašūs ir iš pirmojo žvilgsnio neatrodo labai pavojingi, todėl kyla pagunda stengtis patiems „atspėti“, kas juos sukėlė ir savarankiškai gydytis. Lengvabūdiškas požiūris gali brangiai kainuoti – gresia ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, kurių pasekmes galite jausti visą gyvenimą, tenka laikytis griežtos dietos, atsisakyti mėgstamų patiekalų, kai kurių pomėgių. Taip neatsitiks, jei nedelsite ir pasikonsultuosite su specialistu, pataria A. Grikšienė. Gydytojas gastroenterologas, pasitelkęs tyrimus ir naujausias diagnostikos technologijas, nustatys negalavimų priežastį, skirs reikiamą gydymą.

Pacientams, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais, atliekamas bendras, o esant poreikiui – ir specializuoti kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija. Gali prireikti ir skrandžio endoskopijos, kurios metu per burną įvestu prietaisu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna. Įtariant H. Pylori infekciją, jos metu gali būti paimamas skrandžio gleivinės mėginys. Šios procedūros daugelis pacientų vengia, nes ji nemaloni, tačiau naudojant nuskausminančius preparatus diskomfortas sumažėja, yra galimybė ją atlikti ir taikant bendrąją nejautrą. Išsakykite savo baimes, lūkesčius, ir gydytojas gastroenterologas pasirūpins, kad netektų be reikalo nerimauti.

Visais virškinamojo trakto, stemplės, žarnyno ligų problemomis konsultuoja gyd. gastroenterologė Akvilė GRIKŠIENĖ.