Skiepai nuo erkinio encefalito
Skiepai nuo erkinio encefalito – vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo šios sunkios ir pavojingos infekcijos
Praėjusiais metais Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė 377 asmenys. Mūsų šalyje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje. Epidemiologai įspėja, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, todėl užsikrėsti šia infekcija galima bet kur.
Kas tai yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas – tai virusinė centrinės nervų sistemos infekcija. Ją sukelia erkinio encefalito virusas, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
Kaip juo užsikrečiama?
Ligos sukėlėjas nuolat cirkuliuoja gamtoje, įsitvirtinęs graužikų ir voragyvių – erkių organizmuose. Erkių organizme jis randamas seilių liaukose ir seilėse. Žmogus juo užsikrėsti gali įsisiurbus infekuotai erkei arba vartodamas nepasterizuotą karvių ir ožkų pieną ar jo produktus.
Kokiais simptomais pasireiškia liga?
Erkinis encefalitas prasideda kaip peršalimas ar gripas, po 2 – 33 dienų nuo erkės įkandimo pakyla temperatūra, vargina galvos, sprando, raumenų skausmai, silpnumas, vangumas. Šiuos simptomus užsikrėtęs asmuo dažniausiai pajunta po 1 – 2 savaičių ir jie trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Vėliau dalies ligonių būklė pagerėja, tačiau 20 – 30 proc. iš jų po trumpo tariamo pasveikimo užklumpa antroji ligos fazė, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimai, uždegiminiai pakitimai smegenyse, galimas sąmonės sutrikimas, paralyžius. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki komos ir mirties. Jokio specifinio gydymo nėra, tik slopinantis simptomus.
Kokie liekamieji reiškiniai jai būdingi?
Maždaug trečdalis persirgusiųjų erkiniu encefalitu dar ilgai jaučia liekamuosius reiškinius, kurie pablogina gyvenimo kokybę ir sutrikdo darbingumą. Dažniausiai skundžiamasi suprastėjusia atmintimi, dėmesio koncentracija, miego sutrikimais, dirglumu, nuolatiniais galvos skausmais, svaigimu, pablogėja judesių koordinacija. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip nuo jos apsisaugoti?
Skiepai – veiksmingiausias ir efektyviausias būdas išvengti erkinio encefalito. Ilgalaikis imunitetas susidaro po 3 dozių. Skiepytis geriausia prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui, žiemą ir pavasarį, tačiau, pasak gydytojų epidemiologų, tai galima daryti ir visus metus.
Kiek kartų reikia skiepytis ir kokiam laikotarpiui įgyjamas imunitetas?
Naudojamos kelios vakcinavimo schemos:
Paprastoji – kai pirmos dvi dozės vakcinos suleidžiamos 1-3 mėnesių intervalu. Po pirmųjų dviejų dozių susidaro pakankama apsauga esant erkių aktyvumo sezonui. Trečioji dozė skiriama anksčiausiai po pusmečio, vėliausiai po metų. Po jos apsauga trunka trejus metus.
Pagreitinta schema naudojama jau prasidėjus erkių sezonui, pirmosios dvi dozės skiepijamos su dviejų savaičių tarpu, o trečioji po 6 – 12 mėn. Palaikomoji dozė reikalinga po 3-5 metų, priklausomai nuo amžiaus, asmenims iki 60 metų kas 5 metus, vyresniems kaip 60 metų – kas 3 metus.
Kas gali skiepytis?
Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.
Ką svarbu žinoti prieš skiepijantis?
Būtinai pasakykite gydytojui prieš skiepijant, jeigu turite kraujavimo sutrikimų arba lengvai atsiranda kraujosruvų, sergate autoimunine liga, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu arba išsėtine skleroze, imuninė sistema nusilpusi, vartojate priešvėžinius vaistus, kortikosteroidus, kurie skiriami uždegimui mažinti, sergate kokia nors smegenų liga, turite neurologinių sutrikimų arba jums būna traukulių.
