Regėjimo praradimo galima išvengti laiku ir detaliai ištyrus akis, todėl neatidėliokite vizito pas gydytoją oftalmologą

Vidutiniškai vienas iš keturių žmonių turi regėjimo sutrikimą, o vienas iš trisdešimties yra aklas, skelbia Pasaulio Sveikatos Organizacija. Dažniausios priežastys – katarakta, refrakcinės ydos, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma. Net 90 proc. visų regėjimo praradimo atvejų galima išvengti, todėl svarbu detaliai ir laiku ištirti akis. Reguliarus profilaktinis patikrinimas būtinas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, o atsiradus skundams svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją oftalmologą jų priežasčiai nustatyti ir esant poreikiui paskirti gydymą.

Rūpintis akimis svarbu nuo mažens, kad būtų išvengta regėjimo formavimosi ydų (ambliopijos), žvairumo ar refrakcinių ydų progresavimo. Per pastaruosius tris dešimtmečius trumparegių visame pasaulyje padaugėjo 20 proc., spėjama, kad 2050 m. regėjimo sutrikimų atvejų padidės 55 proc. arba 600 mln. Tokius pokyčius nulemia vyresnis amžius, gyvenimo būdas ir sisteminių ligų padažnėjimas. 

Pirmą kartą akių patikra kūdikiui atliekama po gimimo, dar būnant ligoninėje. Jis tiriamas dėl įgimtų ligų (kataraktos, glaukomos, retinopatijų), infekcinių uždegimų, traumų gimdymo metu. Antrą kartą mažylį pas gydytoją oftalmologą rekomenduojama atvesti 7-8 mėnesių amžiaus. Dažnai stebima ašarų nutekamųjų latakų patologija, kartais vargina alerginiai akių procesai. Jeigu nenustatyta jokių patologijų, vaiko akys vystosi normaliai, kitas vizitas rekomenduojamas sulaukus trejų metų. 

Dar vienas išsamus akių ir regėjimo patikrinimas būsimųjų mokinukų laukia prieš keliaujant į mokyklą – 6-7 metų. Moksleivių regėjimas profilaktiškai tikrinamas kasmet, prieš prasidedant naujiems mokslo metams. Jeigu stebimas refrakcinės ydos progresavimas – rekomenduojama gydytojo oftalmologo patikra kas 6 mėnesius.

Jauniems žmonėms vertėtų tikrintis ne rečiau nei kas dvejus metus. Daug dirbantys kompiuteriu, nešiojantys akinius, turintys paveldimą polinkį į akių ligas (jomis serga šeimos nariai), sergantys cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar reumatoidiniu artritu turėtų tikrintis kartą per metus. Nuo 40-45 metų prasideda akies struktūrų pokyčiai, kurie nulemia presbiopijos (senatvinės toliaregystės) formavimąsi. Nuo 50 metų didėja kataraktos, glaukomos ir geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo rizika. Pastarosios dvi ligos nėra išgydomos, tačiau laiku pastebėjus pirmuosius pokyčius jas galima pristabdyti ir užkirsti kelią regėjimo praradimui.

Akių skausmas, paraudimas, pūlingos išskyros, šviesos baimė, svetimkūnio pojūtis, regėjimo pablogėjimas – dažniausi simptomai, susiję su uždegiminiais pakitimais akyse, kuriuos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą. Jei staiga akyse pastebite žaibavimą, judančius voratinklius gali būti pažeista tinklainė. Kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą vertėtų esant svetimkūnio, spaudimo jausmui, išsiliejus, dvigubinantis vaizdui, atsiradus kraujosruvoms akyse. 

Šiaulių miesto ir regiono gyventojai, kurie nori pasitikrinti akis profilaktiškai, nerimauja dėl regėjimo sutrikimų ar jaučia bet kokį diskomfortą, susijusį su akimis, gali kreiptis į Šiaulių ,,Senojo bokšto‘‘ kliniką. Čia vaikus ir suaugusius konsultuoja patyrę, aukštos kvalifikacijos gydytojai oftalmologai – med. m. dr. Brigita Būdienė, Jūratis Žukauskas ir Dovydas Gasiūnas. Tėveliai, atvedę pasitikrinti savo vaikus gali ir patys nesugaišdami daug papildomo laiko pasikonsultuoti. Pas šiuos specialistus galima patekti tą pačią ar kitą savaitę.

Konsultacijos metu gydytojai oftalmologai pacientus apžiūri, įvertina atliktus tyrimus, sudaro tolimesnį ištyrimo planą. Šiaulių ,,Senojo bokšto‘‘ klinikoje naudojant modernią įrangą atliekami šie akių ir regėjimo tyrimai: autorefraktometrija/keratometrija (refrakcijos ydai nustatyti), akispūdžio matavimas (glaukomai įtarti), Širmerio mėginys (ašarų gaminimosi kiekiu nustatyti), gonioskopija (glaukomos tipui nustatyti), akių dugno ištyrimas. Nustačius diagnozę paskiriamas gydymas, parenkami akiniai ar kontaktiniai lęšiai, išrašomi vaistai ar procedūros, sudaromas tolimesnis stebėjimo planas. 

Klinikoje pacientams atliekamos ir intervencinės procedūros – pašalinamas svetimkūnis, pooperaciniai siūlai, išplečiami ir praplaunami ašarų takai, suleidžiami vaistai po jungine, atliekamas akių vokų Meibomo liaukų masažas. Gydytojai oftalmologai daro nedidelės apimties chirurgines intervencijas: ašarų taškelio ar kanalėlių praplatinimo, viršutinio voko pakėlimo ir odos pertekliaus šalinimo, riebalų sankaupų (ksantelazmų), šaltojo miežio, voko auglio šalinimo operacijas. 

Rūpestingi ir atidūs gydytojai oftalmologai atsako į visus pacientų klausimus, išsamiai paaiškina, kaip vyks tyrimai, procedūros, operacijos ar gijimo procesas. Gydymosi metu kilus neaiškumų bet kada galima jiems pasiskambinti.