Širdies nepakankamumu, sunkia, greitai progresuojančia liga, Lietuvoje serga daugiau nei 130 tūkst. asmenų. Gydytojai kardiologai mano, kad šis skaičius tikrosios statistikos neatspindi, nes dalis gyventojų nežino, kad serga, ignoruoja simptomus ir nesikreipia pagalbos į specialistus laiku. Padėtis ypač pablogėjo po COVID-19 pandemijos, užsitęsusių karantinų. Žmonės vengė lankytis į gydymo įstaigose, bijodami užsikrėsti, nesitikrino profilatiškai, kai kurie nustojo vartoti vaistus, nesilaikė kitų rekomendacijų, todėl padaugėjo būklės paūmėjimų.

Jei manote, kad širdies nepakankamumas – senukų liga – klystate.  Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė teigia, kad sergančiųjų tarpe yra nemažai 40-50 metų amžiaus asmenų. Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios ligos: hipertenzija, širdies vožtuvų ligos, negydomi širdies ritmo sutrikimai, išeminė širdies liga, įvairios kardiomiopatijos, skydliaukės, inkstų, sisteminės jungiamojo audinio, infekcinės, kraujo sistemos ligos, cukrinis diabetas. Taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, energetiniais gėrimais, rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas. Taip gali atsitikti netaisyklingai sportuojant, naudojant steroidus.

Pasak gydytojos kardiologės, vyresniame amžiuje širdies nepakankamumą dažniau sąlygoja išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, hipertenzinė kardiopatija. Kad jis nesivystytų, reikia efektyviai gydyti širdies ligą, jei jos diagnozė patvirtinta, laikytis gydytojų rekomendacijų, keisti gyvenseną, mitybą. Uždelstais atvejais galimybės efektyviai padėti pacientui sumažėja, tačiau Lietuvoje šiuo metu prieinamos beveik visos širdies nepakankamumui gydyti skirtos inovatyvios priemonės, taikomos pažangiausiose šalyse. Galimybę prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę suteikia medikamentai, implantuojami prietaisai, intervencinės procedūros, kurių nereikia bijoti.

Vis dėl to sunkiais atvejais per penkerius metus nuo šios ligos diagnozavimo miršta 50 proc. pacientų. Todėl ypač svarbu jį nustatyti kuo anksčiau, įspėja V. Ežerskienė. Reikia atkreipti dėmesį, jei atsiranda tokie simptomai kaip diskomfortas krūtinėje, fizinio krūvio netoleravimas, bendras silpnumas, neritmiškas širdies plakimas, dusulys, tinimai, pilvo apimties didėjimas, galvos kraujotakos sutrikimas. Jei kraujo spaudimas laikosi ties 150/90 ar 160/100, daugelis galvoja – kas čia tokio, ne tiek daug,_bet tai daro didelę žalą širdies, inkstų, galvos kraujagyslėms, jos stangrėja, kietėja, didėja jų pasipriešinimas. Dėl to širdžiai sunkiau dirbti, storėja jos sienelės, vėliau ji silpsta.

Kitas reikšmingas parametras – pulsas, jei jis nuolatos didesnis nei 90 – 100 per minutę, reikėtų pasitikrinti, ar viskas gerai kraujotakos sistemoje. Geriau pasitikrinti be reikalo, nei pavėluoti, įsitikinusi pašnekovė. Gyvenimo trukmė ir kokybė visai kitokia pradėjus gydytis laiku. Dažnai efektyviai suvaldžius ligą širdies raumens jėga pagerėja, netgi atsistato, širdis sumažėja. Uždelsus, širdies nepakankamumas sparčiai progresuoja, sergantysis nebegali ne tik užlipti laiptais, bet ir pasilenkti apsiauti batų, miega pusiau sėdomis, darosi sunku kvėpuoti net ramybės būsenoje. Dėl to prarandamas darbingumas, nebegalima užsiimti įprasta kasdiene veikla.

Reikėtų nepamiršti, kad ligonis ir pats turi aktyviai įsitraukti į ligos eigos stabilizavimą, atidžiai sekti savo būklę, kad nepatektų į ligoninę. Įrodyta, kad kuo dažniau tenka gydytis stacionare, tuo mažiau liga kontroliuojama, tuo blogesnės prognozės, nes kritinės būklės kartojasi, sekindamos organizmo rezervą. Todėl pacientų, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, mokymas ypač svarbus. Jie turi žinoti, į kokius parametrus reikia atkreipti dėmesį, norint sustabdyti ligos progresavimą Deja, šeimos gydytojai dėl didelio užimtumo tam neturi laiko, valstybinių gydymo įstaigų specialistams dėl didelių eilių, pacientų srautų irgi jo trūksta.

Gydytojai kardiologai, dirbantys Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje stengiasi skirti kiek galima daugiau laiko pacientui, kiekvieną iš jų konsultuoja 40 minučių. Tiek pakanka diagnozei nustatyti, gydymui skirti ir rūpimiems klausimams aptarti. „Aš išaiškinu viską, ką žmogus turi žinoti apie savo ligą. Jeigu lankosi reguliariai, išmoksta save stebėti, nepraleisti pačių pirmųjų ženklų, į kuriuos šiaip neatkreiptų dėmesio. Be to, visada gali man paskambinti ir paklausti, jeigu kažkas neaišku. Į tai verta investuoti. Juo labiau, kad čia pat galime atlikti reikamus tyrimus, o prireikus pasirūpiname nukreipti pacientus į trečiojo lygio ar paliatyvios slaugos įstaigą“, – sako V. Ežerskienė.

Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje atliekami visi reikalingi tyrimai širdies ir kraujagyslių ligoms, gretutinėms ligoms ir patologijoms diagnozuoti, paciento būklei įvertinti. Pradedant laboratoriniais tyrimais, tokiais kaip lipidograma, kreatinino, kalio, magnio, natrio, vitamino D koncentracijos nustatymas, baigiant širdies ultragarsiniu tyrimu (echoskopija), kraujospūdžio paros monitoravimu, Holterio monitoravimu, veloergometrija (krūvio mėginys), elektrokardiograma. Taip pat inkstų funkcijos ištyrimas, kurio dažnai prireikia įtariant širdies nepakankamumą, kitas širdies ligas.Širdies nepakankamumas – ne nuosprendis, jei laiku nustatomas ir efektyviai valdomas