fbpx

Vabzdžių antpuolis gali sukelti sunkias pasekmes

2011-08-03

2011 m. rugpjūčio 2 d.
Ilona Šnarienė

Vaikų alergologė Regina Mačiulienė sako, kad kovodami su vabzdžiais, žmonės patys sukelia vabzdžių susierzinimą. „Vabzdžiai dažniausiai gelia tada, kai jiems priskridus žmogus ima mosikuoti rankomis“, — tikina gydytoja. Kaip elgtis, kad išvengtume skaudžių susidūrimų su vabzdžiais?

Gali baigtis mirtimi

Anot alergologės R. Mačiulienės, nieko nuostabaus, kad baigiantis vasarai vabzdžiai ima uoliau pulti žmones, nes prasideda vabzdžių veisimosi laikotarpis.

Įgėlimai ne tik skausmingi — jie gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Be to, po intensyvaus kasymosi įgėlimo vietoje gali išsivystyti infekcija.

Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas gali būti mirtinas. Lietuvoje nėra oficialios statistikos kiek kasmet nuo vabzdžių sukeltos alergijos miršta žmonių, tačiau paskaičiuota, jog kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60.

Įgėlimai

Nuodingi vabzdžiai atakuoja gindamiesi, geluonimi suleisdami skausmą sukeliančius nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai įšvirkščia seilių su antikoaguliantais, t. y. medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą, tam, kad galėtų misti krauju.

Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairių odos sudirginimo reakcijų, tačiau tik nuodingų vabzdžių geluonis gali sukelti stiprias alergines reakcijas, tokias, kaip anafilaksinis šokas.

Lietuvoje žmones daugiausia vargina uodai, bet kur kas pavojingesni bičių, vapsvų, skruzdėlių, aklių ir širšių įgėlimai.

Apie vabzdžių elgesį

Širšės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Skrisdamos ieškoti maisto, kuriuo galėtų ne tik pamaitinti lervas, bet ir prikaupti atsargų žiemai, jos nevengia pro atvirą langą užsukti į gyvenamąsias patalpas, mat mėgsta mėsą, žuvį ar net svaigiuosius gėrimus. Jei neleisite pasmaguriauti mėgstamu maistu — kerštas garantuotas.

Širšės, kaip ir vapsvos, anot alergologės R. Mačiulienės, neprognozuojamos, gali įgelti be jokios priežasties.

Bitės elgiasi kultūringiau — negelia, kol jų niekas neskriaudžia. Bičių agresyvumas padidėja vasarai baigiantis, kai jos yra prinešusios medaus ir neturi ką veikti, jei bitininkas laiku jo neiškopinėja.

„Ir širšės, ir bitės, ir vapsvos įgėlimai žmogui vienodai pavojingi, skirtumas tik tas, kad įgėlus bitei, lieka geluonis, to nebūna įgėlus vapsvai ar širšei, — primena medikė. — Geluonį reikia pašalinti palei odą nubraukiant nagu ar peilio ašmenimis. Jokiu būdu nespauskite geluonies, nes tada į organizmą pateks dar daugiau nuodų“.

Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė, dėl kurios ilgiau skauda sugeltą vietą, lėčiau slūgsta tinimas, skausmas, galimos stipresnės alerginės reakcijos. Alergiją dažniausiai sukelia bičių nuodai.

Rudųjų skruzdėlių įkandimų žymės gali būti nematomos, bet jos dažnai būna grupinės. Tokias vietas galima pažinti iš patinimo, paraudimo, niežėjimo.

Akliai skraido tik saulėtomis dienomis. Jie gelia labai skaudžiai ir gali sukelti odos pūlingus uždegimus. Mažiems vaikams alergijai sukelti pakanka uodų, aklių ar musyčių įkandimų.

Skirtingos priemonės

Alergologė R. Mačiulienė primena, jog kovojant su širšėmis ir vapsvomis neverta naudoti uodus atbaidančius purškalus, kadangi jie visiškai neveikia šių vabzdžių.

Neretai žmonės vapsvas ir širšes gaudo vadinamosiomis liaudiškomis priemonėmis: į vandenį įpildami saldžios uogienės ar cukraus. Nors saldumas ir privilioja vabzdžius, tačiau kupinas stiklainis saldaus gėrimo, anot alergologės, taip pat nėra tinkama „gaudyklė“. Per neapdairumą paliktą stiklainį į rankas gali paimti mažas vaikas, tada iki nelaimės — tik akimirka.

Specialiai vapsvoms ir širšėms naikinti skirti insekticidai — kur kas saugesnė bei patikimesnė priemonė.

Organizmui įsiaudrinti reikia laiko

Anot medikės, vabzdžių nuodams gali būti alergiški vos keli procentai žmonių. Po pirmojo įkandimo alerginės reakcijos nebūna — organizmas įsiaudrina tik per tam tikrą laiką.

Įkandus vabzdžiui dažniausias negalavimas — niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausiai pagelbės šaltas kompresas ir tepalai su antihistamininiais preparatais bei vietinį nuskausminamąjį poveikį turinčiais vaistais. Tepalai su kortikosteroidais veikia lėčiau, tačiau jų veikimo poveikis ilgesnis.

Įgėlus bitei gali staiga sumažėti kraujo spaudimas, nes bičių nuodai geba sumažinti kraujagyslių tonusą. Ši reakcija ypatingai pavojinga hipotonija sergantiems žmonėms.

Esant lengvai alerginei reakcijai odoje atsiranda rausvų, niežtinčių išbėrimų, neretai oda įgauna pilkšvą atspalvį, žmogus susijaudina, jį vargina tinimas, skausmas, drebulys.

Būtina kreiptis į medikus

R. Mačiulienė apgailestauja, jog žmonės pagalbos į medikus dažniausiai kreipiasi tik sunkios alerginės reakcijos metu, kai patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai.

Sumažėjus arteriniam kraujo spaudimui prasideda anafilaksinis šokas, kurio metu žmogų ištinka koma. Anafilaksinis šokas vystosi gana sparčiai, todėl, anot alergologės, brangi kiekviena sekundė.

Paklausta, kada reikėtų šauktis profesionalios medikų pagalbos, gydytoja paaiškina, kad tai daryti pravartu bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su vabzdžiu pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar kiti bendro negalavimo požymiai.

 

Patarimas: Vaikų alergologė Regina Mačiulienė patiaria nemosikuoti rankomis, kai į mus skrenda vabzdys, nes taip jį tik suerzinsime.

Autorės nuotr.

Kodėl puola būtent jus ir kaip apsisaugoti?

Tikriausiai pastebėjote, kad vabzdžiai dažniau puola tuos, kurie jau buvo kartą sugelti. Taip nutinka dėl to, kad kartą sugeltas žmogus, pamatęs atskrendantį vabzdį, išsigąsta, ima panikuoti, o drauge ir išskirti medžiagas, kurios vabzdį dar labiau pritraukia.

Norint išvengti vapsvų ar širšių įkandimų, nereikėtų basomis vaikščioti po pievas, kur dalis šių vabzdžių įkuria savo lizdus. Taip pat nepatartina judinti medžiuose, inkiluose bei namų palėpėse įkurtų lizdų.

Karštą vasaros dieną važiuojant į gamtą ar kaimo sodybą, nereikėtų naudoti saldžių kvepalų bei stiprų kvapą skleidžiančių higienos priemonių, vengti smaližiauti atvirose vietose saldumynų, negerti saldžiųjų gėrimų.

Labai svarbi apsaugos priemonė — tinkama apranga. Geriausia rengtis tankiais, lengvais šviesiais medvilniniais rūbais. Širšės pirmiausia puola tamsias ir blizgančias vietas, todėl tamsius plaukus patartina pridengti šviesiu galvos apdangalu.

Jeigu įgėlė širšė, bitė, kamanė ar vapsva, reikia kuo skubiau palikti buvimo vietą, nes šie vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų medžiagų, sukeliančių dar didesnį jų gentainių agresyvumą, todėl netrukus galite sulaukti didelės įpykusių vabzdžių atakos.

Pravartu naudoti įvairias vabzdžius atbaidančias priemones, o alergiškiems žmonėms — visur ir visada su savimi nešiotis priešalerginius preparatus.